Rugpjūčio 1 – 12 d. trys sklandytojai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis ketina įgyvendinti skrydį „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“. 1800 km atstumą nuo Baltijos iki Juodosios jūros sklandytojai planuoja įveikti per 5-12 dienų.

Tiems, kurie apie sklandymą žino mažai arba nežino nieko, keletas įdomių faktų apie jį:

Sklandytuvo greitis.Vidutinis sklandytuvo greitis gali siekti 130 – 160 km/val. ar net daugiau. Mūsų platumoje sklandytuvais galima išvystyti 70 – 130 km/val. vidutinį greitį.

Sklandytuvas vienu pakilimu gali nuskristi. Lietuvoje yra nuskristas 1000 km maršrutas, o pasaulyje tai daugiau nei 3000 km. Sklandymo varžybose dienos maršrutas vidutiniškai siekia 300 km., kurį patyręs sklandytojas, skrisdamas 100km/h greičiau gali įveikti per 3 valandas

Kaip sklandytuvas pakyla nuo žemės? Sklandytuvai į orą pakeliami lėktuvu arba autoišvilktuvu (lyną vyniojančia mašina). Paprastai, sklandytuvai yra keliami į 300-600 m aukštį.

Kaip skrenda skladytuvas? Sklandytuvai į dangų kyla šiltų oro srovių, kitaip vadinamų termikais, pagalba. Standartiškai saulė įšildo žemę ir nuo žemės paviršiaus įkaitęs oras kyla bei kelia į viršų sklandytuvą. Tiesa, jeigu diena yra saulėta ir karšta dar nereiškia, jog skrydis bus geras. Orų sąlygos turi labai daug niuansų, kurių net ir patyrę sklandytojai būdami ant žemės dažniausiai negali nuspėti.

Ar sklandymui būtinas vėjas? Vėjas daro įtaką, tačiau jis nėra būtinas. Vėjas padeda atplėšti termikus nuo žemės. Sklandymui tobulas yra 2-5 m/s vėjas. Jei vėjo visai nėra, kilimai yra retesni, o jei vėjas yra per didelis, jis atvėsina žemę ir termikai dingsta. Svarbiausia sklandyme – saulė, kuri įšildo žemę.

Dalis informacijos paimta iš: http://www.pociunai.lt/sklandymas/